pašviesti

pašviẽsti, pašviẽčia (pàšviečia), pàšvietė 1. intr. I, K, M, L, LL171,198, Rtr, NdŽ, KŽ paskleisti kiek šviesos: Saulė išlindo, pàšvietė ir vėl paskavojo Aln. Saulelė pàšvietė, išejau į batvinius Tl. Kadgi pašviestų̃ šviesi sauliulė, maž numaldytų mažą vaikelį (d.) Slk. Dabar nuo ryto mėnuo pašviečia Pc. Aš pasiversiu šviesia žvaigždele ir aš pašviesiu tamsią naktelę LTR(Mrj). 2. intr., tr. nukreipti šviesos šaltinį kur, kad būtų šviesu, pažibinti: Užsižibino skalą ir pàšvietė į prymenės kertę, kad greičiau klumpius susirasčio Vkš. Savo aprūkusiu žibintu jis pašviečia į svetimojo veidą I.Simon. Maži vaikai pašviẽsma su žibintuvais Kv. Pašviẽsu, kad nepavirstumi Šv. Aš pasidrąsinęs pàšvietu – katinas lindęs į klėtę ir įkliuvęs LKT89(Rt). Pašvietė ant manęs ir pamatė, kad mano visa krūtinė pienina Sln. Pašviẽsk svečiui taką su žiburiu DŽ¹. | Tai ką? Gal reiks pašviẽst akỹs? (grasinant nušauti) And. | refl. tr., intr.: Iš lajaus pasidirbdavo žvakelių, įdeda liktarnė[n] i pasišviẽčia Skrb. Pasidariau pats su kuo pasišviẽsti Plšk. Pasišviẽčia – vėžiai ir lervoja in šviesą Vdn. Balanų kūlelį įsideda ir važiuoja pasišviẽsdamas kelią Krs. Kai kiti sumigo, ji pametė siuvimą ir ėmė žiūrėt, pasišviesdama balana, ar kas neropoja asla LTsIV467. Ieškodamas pasišviẽsk žiburiu K. ^ Su melu pasišviesdamas, teisybės nepamatysi LTR(Vdk). Girtam ir su žvake sunku pasišviẽsti NdŽ. ║ part. praet. prk. labai: Jis ieško geresnės vietos pasišviẽtęs Ėr. Paimk šakalį ir duok – pasišviẽtęs prašosi Rm. Ir pasišviẽtęs (labai ieškodamas) nerasi jų Ėr. 3. intr., tr. tirti rentgeno spinduliais: Kad šoną sopa, tai vežk Kupiškin, tai te paklausis, pašviẽs Slm. | refl.: Pasìšvietė, i pripažino kvaru Klt. 4. intr. ppr. impers. prk. pasirodyti, atrodyti, dingtelėti: Kaip kokia jam pašviẽčia, teip anas ir šneka Ds. Kaip pašvietė, teip ir padirbo LTR(Ds). 5. intr. prk. pranešti, duoti žinią: Ar velnias ten jam ir pàšvietė, kad aš pinigų turiu Srv. Ale kas jam ir pàšvietė: dar nespėjom sukošt alaus, o jis jau atėjo nugert ieškodamas Srv. 6. intr. prk. netikėtai kliūti, tekti: Eisiu darbo ieškot, gal pašviẽs laimė Srv. ║ pagelbėti: Ir toji Amerika ne kiekvienam durniui pašviẽčia Srv. Tura vaiką, tik ans jai nieko nepàšvieta Krž. 7. tr. NdŽ palavinti, paprusinti. | refl.: Seni žmonės nėr pasišviẽtę Yl. Jis buvo pasišviẽtęs žmogus Grnk. Buvau, rodos, lingvistiškai pasišvietęs, universitete klausęs ir tų, ir kitų kalbininkų rš. Ateina į redakciją jaunas vyriukas, gana pasišvietęs ir prasišvietęs Vaižg. 8. (ž.) tr. papuošti: Motyna pàšvietė dukterį, pati pasišvietė ir abidvi išejo į krikštynas Vkš. Pašviẽtusi kambarį vaikiuo Šv. ^ Tu mane pakavok, aš tave pašviẽsu (sako drabužis žmogui) Grg. | refl. DŽ¹, Krtn, Kl: Kad va pasišviẽsti nori – jug jaunas žmogus Klk. Daba y[ra] pasišviẽsti kaip – su batais, silkais Vkš. Pasišviẽtusi, trata, i pryš ką?! Krš. Jauniejai liuob pasišviẽsti pri šieno NmŽ. Mieste esu pavalgiusi ir pasišviẽtusi – ne kiaulėms į stalą nešu Šts. I senas pasišviẽtęs yr gražesnis DūnŽ. Gražiai pasišviẽtusi, visur kiemą nusišlavusi, smiltėms išsibarsčiusi Trk. Argi aš plika važiuosu ant to dviračio – jug reik pasišviẽsties Klk. 9. intr., tr. NdŽ švietalą mesti arba nustatyti: Kažin ką dabar pašviẽsi? Vlkv. Jei pašviẽsi tūzą, turėsi mišyti antrą kartą Krt. 10. (ž.) tr. NdŽ pašveisti, patrinti, pavalyti: Nepašviẽsi – neblizgės Ms. 11. (ž.) tr. NdŽ gerokai pavalgyti, pašveisti. \ šviesti; apšviesti; atšviesti; įšviesti; iššviesti; nušviesti; pašviesti; peršviesti; prašviesti; prišviesti; razsišviesti; sušviesti; užšviesti